Čia aš dedu savo puslapius.
APIE MALDOS GALIĄ, TIKĖJIMĄ IR SVEIKATĄ
Antrojo apreiškimo dalis: „kol melsies lotyniškai". Suprantama, kad lotynų kalba nėra kokia išskirtinė iš kitų kalbų. Tačiau, kodėl jėzus panorėjo apreikšti tai, kad melsčiaus lotyniškai.
Ar jums teko girdėti kaip Jėzus meldžiasi Švenčiausiame Sakramente? Neteko girdėti, kad kas būtų girdėję, o aš girdėjau. Jėzus meldėsi lotyniškai „Pater Noster" (Tėve Mūsų lot.) malda ir be to labai gražiai. Pastebėjau, kad „Pater Noster" malda pradėtų „skambėti" reikia bent dešimties metų praktikavimosi. Ne tyliai, o balsu. Ar girdėjote, kaip Jėzus meldėsi Dangaus Tėvui nešdamas kryžių į Golgotos kalną. Jei būtumėte tai girdėję tai būtų „sudužusios" jūsų širdys, nes to pamiršti neįmanoma. Kodėl Jėzus meldėsi ne hebrajiškai aš nežinau, o kodėl lotyniškai man iki šiol lieka paslaptis? Ar jums teko mistiniu būdu išgyventi tą ateities viziją kai sugrįžtate po šios žemiškos kelionės į Dangų - tą triumfo akimirką? Neteko, tai jums pasakysiu, kad iš krūtinių taip galingai veržėsi „Pater Noster" malda, kad tai neįmanoma su kuo palyginti. Nėra galingesnės maldos už „Pater Noster". „Pater Noster" privalom melstis pavojaus akimirką, „Pater Noster" praskina kelią per tamsumą pasiekti Dievo sostui! Nėra šioj žemėje nieko galingesnio už „Pater Noster" maldą! Pakeitus Šv. Mišias tautine kalba ir praradus Šv. Mišiose „Pater Noster" maldą ir pakeitus ją tautinėmis kalbomis buvo suduotas smūgis Bažnyčiai ir tikėjimui! Matote, šėtonas sugeba triuškinti Bažnyčią pasinaudodamas mumis pačiais. Sekanti malda lotyniškai „Avė Marija" - tai angelo pasveikinimo žodžiai Mergelei Marijai. Mums, Lietuviams, tai ypatingai aktualu, nes mūsų „Sveika Marija" malda sugadinta (pagirta tarp moterų ir pagirtas tavo sūnus Jėzus". Lotyniškai skamba kitaip: „Tu palaiminta tarp moterų ir palaimintas tavo įsčių vaisius Jėzus". Seniau mes meldėmės tiesioginio vertimo malda, dabar melsdamiesi lietuviškai meldžiamės iškraipyta malda. Melsdamiesi lotyniškai meldžiamės originalia malda. Maldos prasmė yra galioje. Maldos galia yra Meilės galia. Malda tai ta širdies židinio kaitra padedanti išlikti gyvai širdžiai. Trečias poterėlis yra „Glorija" - Šventos Trejybės pagarbinimas. Šita „Glória Patri, et Fílio, et Spirítui Sancto. Sicut erat in princípio, et nunc, et semper, et in sǽcula sæculórum. Amen." Skamba Danguose nuo pat sutvėrimo pradžios. Dar nei žemės, nei žmogaus nebuvo, o ji jau skambėjo. Šita „Glorija" yra šviesos pradžia. Ši Glorija yra šviesos pradžia žmogaus sielos sieloje. Kaip žinote yra tokia malda į Šventąją Dvasią: „ Šventoji Dvasia Dieve - mano sielos siela. Tai „Glorija" yra sielos sieloje šviesos pradžia. Viskas sukurta Dievo žodžiu, ir tas žodis yra Dievo garbinimas, šlovinimas ir malda. Atėjus laikui, kai nebebus nei žemės, nei žmogaus joje, bet „Glorija" kaip skambėjo taip ir skambės Danguose! Ir vėl grįšime prie regėjimų. Klausantis grigalinio giedojimo lotyniškai išvydau kaip šviečia saulė, kai kyla tie ugnies liežuviai ir tada supratau, kai Dievas bus garbinamas grigaliniu giedojimu tada švies Jo saulė. Dabar Grigalinis giedojimas jau tapo retenybė. Kai kur dar jis atliekamas dėl giesmės grožio, tačiau tai nebėra kasdieninis Dievo garbinimas, greičiau proginis ir muzikinis. Tačiau jis turi tapti įprastiniu kasdieniniu Dievo garbinimu, tada mūsų širdys ir sielos prisipildys Dievo meilės. Pasakojama apie rožančiaus maldos ištakas nuo senovės, tarsi tai būtų evoliucijos pasekmė. Atsiminkite, kad Rožančiaus malda duota Dangaus, kai ŠV. M. Marija įteikė Rožinį Domininkui. Paskirtis Rožinio yra surišti piktąsias dvasias maldos galybėmis. Tai tarsi lenciūgu apvyniojami ir surišami piktieji žmonių sielų priešai, tačiau žmonių daromos nuodėmės sutrauko tą maldos galią. Patikėkite, nėra galingesnio „lenciūgo" surišančio piktąją dvasią nei lotyniškas rožančius!
Dabar dar reikėtų pakalbėti apie tikėjimą. Jėzus sakė" „jei turėtumėte tikėjimą kaip garstyčios grūdą ir lieptumėte tam kalnui persikelti į jūrą taip ir įvyktų..." Himnas Meilei yra eilutė, jei turėčiau tokį tikėjimą, kad galėčiau kalnus kilnoti, bet neturėčiau meilės - nieko nelaimėčiau..." Stebuklai nevyksta be tikėjimo. Stebuklai stebuklui nelygu. Tačiau čia apie kitką. Dievas sako: „Parodyk man savo tikėjimą ir aš tau parodysiu savąjį". Dabar Dievas jūsų prašo kiekvieno individualiai parodyti savo tikėjimą. Jis laukia, ką parodysite? Tarkime giedi, tai ypatingai sugiedosi giesmę. Ar tai ir yra tikėjimas? Ką daryti tam kuris neturi talento giedoti, tai jis negali pademonstruoti tikėjimo? Ne, čia nėra tikėjimas, o tik talento išskleidimas ir realizavimas. Tai kur slypi žmogaus tikėjimas? Tas kažkas tokio nedidelio kaip garstyčios grūdas? Pav. jūs atpažintumėte darbininką pažvelgę į jo nuo darbų sudiržusias ir pūslėtas rankas. Aišku kaip dukart du. O tikėjimą, kaip atpažinti tikėjimą, pagal ką? Gal jums ir nepatiks, bet pasakysiu tiesiai - tikėjimas pažįstamas iš mazolių nuo klūpėjimo ant kelių maldoje ir atgailavimo keliais. Parodyk man savo mazolius ant kelių ir aš pasakysiu koks tavo tikėjimas! Kartą viena garbi sesuo vienuolė manęs klausia kodėl aš meldžiuosi atsiklaupęs ant kelių garsiai rožančių? Aš jai tada atsakiau, kad į Dangų ant užpakalio neužlipsi. Turėjau omeny sėdint. Jei tai būtų paklausęs eilinis žmogus aš suprasčiau, bet dabar, kai net vienuolė, nebežino kam reikia klauptis, tai aš nebesuprantu kur eina tie vienuoliai? Ar daug teko sutikti žmonių kurie tūrėtų nuo atgailojimo ir maldos mazolius ant kelių? Bijau, kad neteko, nes aš tik pas vieną atgailotoją juos temačiau. Tai koks mūsų tikėjimas? Jei neturime tikėjimo tai ką mes galime iš Dievo išprašyti, todėl kas kart viskas tik blogiau ir blogiau. Turiu dar priminti tą stebuklingą išgijimą. Moteriškė, tikinti, praktikuojanti maldą, sirgo vėžiu. Tačiau liga progresavo, vėžys keitė savo fazes. Liko tik tikėtis stebuklo, bet liga kaip progresavo taip progresavo. Tada moteris nutarė, kad Dievas jos neišklauso, nes ji nemokanti prašyti. Ir ji taip tarusi iš namų, gal keli kilometrai, keliais su malda lūpose pradėjo savo kelionę į Bažnyčią. Bažnyčią ji pasiekė kruvinais keliais priropojo prie altoriaus ir Dievas iškart jai padarė stebuklą - liga pasitraukė. Dabar mes netekome dėl šios, dar nepagydomos ligos, kelių įžymių visuomenės žmonių. Taip tos mirtys mus sukrėtė ir parodė, kad ir kiek tu betūrėtum pinigų, bet sveikatos ir stebuklo nenusipirksi. O štai moteriškė sugebėjo išmelsti stebuklą ir jokių pinigų nereikėjo. Aš nesakau, kad visiems Dievas po tokios atgailos kelionės padarys stebuklą, bet mes privalome iki galo tikėti Dievu ir stebuklu. Dievas nedraudžia naudotis gydimu medicininėmis priemonėmis, tačiau kai jos nepadeda privalome tikėti stebuklu! Dievas auklėja, moko. Konkretus pavyzdys iš mano paties gyvenimo. Aš tūrėjau klausymą Dievui. Ar galima evangeliškai sekti Kristų ir dirbti apmokamą darbą? Juk pasakyta - „Negalima tarnauti Dievui ir Mamonai". Tačiau kaip išgyventi? Melskis ir dirbk. Taip, mes dirbame visąlaik ir meldžiamės, bet dirbti apmokamą darbą - tarnauti „mamonai" tai kas kitą. Dievas kantrus jis moko. Štai darbe įsitaisau radikulitą. Gaunu palikti darbą. Geriu vaistus - praktiškai nepadeda. Kai liga paaštrėjo iki tiek, kad realiai pradėjau galvoti kaip čia įsitaisius ramentus, Dievas padaro stebuklą ir išgydo mano ligą. O buvo tai šį rudenį (2010m.) per Aušros Vartuose vykusius Dievo Motinos Gailestingumo atlaidus Vilniuje. Po Šv. Mišių adoruojant Švenčiausiąjį išgirstu Viešpaties paliepimą: „Eik ir melskis". Iškart atėjo supratimas, kad turiu melstis kaip elgeta praėjime Aušros vartuose kalbėti Rožančių. Paklausiau Viešpaties. Dar galvoju, kaip galėsiu melstis, kad negaliu paklūpėti. Tačiau tik pradėjus melstis liga iškart pasitraukė ir likau sveikas. Nusižeminimas iki elgetavimo - tai buvo vaistas nuo ligos ir atsakymas, kad negalima tarnauti mamonai. Tada supratau, kad mano vieta ir yra melstis gatvėje. Taip privalai žmogus tikėti stebuklu. Tik nežinia kur Dievas panorės padaryti tą stebuklą. Gali tekti apvažiuoti visas šventas, stebuklingas vietas. Ir tik vienas Dievas žino, kada jūs būsite paruošti stebuklui. Atsiminkite, kad stebuklui vykti iš mūsų pusės reikalingas tikėjimas. Auginkime mazolius nuo klūpėjimo kol esame sveiki, kad liga mus aplenktų, nes sveikata ir liga viskas išeina iš Dievo rankų. Liga skirta pakeisti mūsų gyvenimui. Liga yra ženklas keistis tikėjimui ar gyvenimui. Tik buvimas teisingame kelyje ir tvirtas tikėjimas atveria galimybę vykti stebuklui. Prisiminkime Evangelija: „Matydamas jį turintį tikėjimą, kad gali būti išgydytas Jėzus jį išgydė." Kodėl tiek mažai stebuklų ar susimąstėte? Milijonai atvažiuoja į Lurdą, bet stebuklų susilaukia tik vienetai. Tačiau ar jūs matėte kaip tie žmonės to stebuklo meldžia? Lurde parklupusį žmogų retai pamatysi, atgailaujantį keliais dar rečiau. Tai ko stebitės, kad taip tų stebuklų maža. Į Lurdą nuvažiuot gali ne kiekvienas, tai toli mums ir brangu. Turime stebuklingų vietų ir pas save: Aušros Vartai, Šiluva, Keturnaujiena, Alksnėnai, Panų Kalnas netoli Sedos ir dar viena nauja vieta prie Merkinės Česukuose Povilo trišonė ir galbūt dar daug kitų. Nežinai žmogus ką tau Dievas yra priruošęs, todėl privalai ieškoti stebuklo! Ieškoti per atgailą, per nusižeminimą, per maldą. Tau neturi rūpėti kitų nuomonė, daug netikrų pranašų ir blogiausia, kad jų tarpe ir kunigai. Ieškok stebuklo, tikėk stebuklu. Atrasi Tiesą, įvyks stebuklas. Išgijimas tai procesas - procesas sielos sveikimo, apsivalymo, nušvytimo. Sveika siela - sveikas kūnas, bet ne atvirkščiai. Ne tik šventos vietos gali gražinti sveikatą, bet taip pat gali tai būti ir šventos rankos. Dievas gali suteikti pagijimą ir uždedant šventam kunigui ar vienuoliui, ar šiaip Dievo žmogui kuris gavęs šią charizmą iš Dievo ir jam meldžiantis. Nežinia kaip Dievas panorės, todėl privalai išbandyti visas šventas priemones ir galimybes. Visada yra dvi priežastys dėl kurių nevyksta stebuklas - tai arba priežastis tavyje, arba priežastis tame kuris tave gydo rankomis. Priežasties savyje ieškokime savo neišpažintų nuodėmių. Kaip minėjau nuodėmė turi savo svorį ir kainą - todėl už ją reikia dar atsiteisti. Dievui ir žmonėms. Dievui atsiteisiame atgailaudami, žmonėms atsiprašydami ir padengdami nuostolį. Jei nepadėjo vienos rankos, ieškok kitų šventų rankų - Dievo žmonių daug. Kai nebus priežasties trukdančios jums sugrąžinti sveikatą, patikėkite, Dievas sveikatą sugražins.
Žemė tremties vieta nupuolusiems angelams ir žmonėms. Nelaimė jūsų netikėjime. Laimė, kad jums neteko būti užpultiems nelabųjų. O akla žmonija, štai nušoko žmogus nuo tilto ir užsimušė. Jūs ieškote tik žmogiškų priežasčių. Štai žurnalistas pasikorė, prieš kurį laiką kunigas. Jei nebūtumėte akli tai matytumėte demonų gundymus ir jų pasiektus laimėjimus. Kas mums pralaimėjimas tai jiems laimėjimas. Savižudybės priežastys visada slypi žmogaus ydose. Štai pasikorusio kunigo sofa buvo rasta prikrauta pilna pinigų. Tai godulystės demono darbai. Jis savo tikslą pasiekė. Taip su visomis žmogaus ydomis - už jų slypi demonų darbai. Teko girdėti kunigus naudojančius tokį terminą: „Viską demonizuoti“. Atseit demonai ne prie ko priežasčių reikia ieškoti žmoguje. Kas vartoja tokias frazes, tas pats jau demonų valdžioje. Nėra vidurio. Arba esi vienoje barikadų pusėje arba kitoje. Jei nekovoji su demonais tai esi kaip tik jų pusėje. Jie tavęs nepuola tik todėl, kad tu jiems nepavojingas, o net naudingas. Tačiau, pabandyk išsiveržti iš jų įtakos tai tokį smūgį smogs. Privalai išsiveržti, dėl savęs ir dėl Dievo. „Nugalėtojui aš duosiu slėpingosios manos, nugalėtojas atsisės į mano sostą, kaip ir aš nugalėjau ir atsisėdau šalia savo Tėvo į jo sostą. Tokie evangelijoje Kristaus žodžiai. Dėl to verta kovoti, siekti pergalės ir bėgti „bėgimą“ dėl amžinybės, dėl nevystančio garbės vainiko! Ar gali žmogus ką nors pats padaryti ir kas priklauso nuo jo? Nuo paties žmogaus priklauso labai daug. Žmogus turi trokšti sau padėti, tada ir Dievas padės. Pats iš savęs žmogus nieko negali, bet jame gyvenantis dievas gali viską. Tai nėra tik tavo kova, tai yra Dievo kova už tavo sielą ir vien dėl tos priežasties privalai žmogau stengtis. Ar būtų priėjęs žurnalistas iki savižudybės jei nors Sekmadieniais butų atlikęs savo katalikiškas pareigas? Manau, kad tikrai ne. Mes nesuvokiame kokia misterija vyksta Šv. Mišiose. O ji tikrai vyksta ir kaskart Dieviškosios energijos galybė apvalo sielas susirinkusius bažnyčioje. Tikintysis išlaiko teisingus gyvenimo prioritetus, neleidžia, kad svarbiausią vietą užimtų garbės ar turto, ar malonumų siekimas. Paprastas žmogus dar tebelaiko savo gyvenimą svarbiausiu dalyku. Pažengęs tikėjime keičia prioritetus ir į pirmąją vietą atsistoja Dievas. Jei Dievas stovi pirmoje vietoje, tai visa kita yra ne taip svarbu. Nerasi tada tokių argumentų, kad atimti sau ar kitam gyvybę. Ne tik kažką baisaus, bet ir aplamai tikėjimas sudėlioja viską taip, kad nebelieka jokių argumentų pažeidinėti Dievo Įsakymus. Vien tai kad jau gyveno antroje santuokoje daug ką sako. Ar antroji santuoka buvo bažnytinė? Gal net pirmoji nebuvo bažnytinė? Kas vyko, vyko svetimavimas, ko pasėkoje siela prilindo piktųjų dvasių, o šios padarė dvasioje griaunamąjį darbą ir privedė iki savižudybės. Žmogau, gali tu keisti ar prigalvoti kokių tik nori sau taisyklių, leidimų ar įstatymų, tačiau apgauni tik pats save. Demonai puikiai žino Dievo įstatymus ir gaudo jus ant klaidų. Juk šiame žaidime tu nesi žaidėjas, tu tik esi tas iš kurio sielos lošiama! Bet tu gali sau padėti. Privalai ieškoti Tiesos ir gyventi ja. Nereikia kaltinti laikų. Ar ekonominis sunkmetis verčia tave nedorai, nemoraliai gyventi? Ar aplink vykstantis sugedimas gali tave paveikti jei tu stengsies nuo jo atsiriboti? Pirma žmogus turi suvaldyti savo norus, troškimus. Išmokti išgyventi mažiausiais kaštais. Ne vartojime suklestėjimas, o naudojimasis tik tai tuo be ko išgyvent negali. Dabar tokia situacija kaip ir anais laikais, kai žydų tauta buvo Egipto nelaisvėje. Aplink Egiptas - demonai, valdžios, turtų, garbės, sekso troškimo demonai. Akli vadai, akla tauta, kur tu eini Tėvyne Lietuva?! Dabar vėl reikalingas pranašas, galintis išvesti iš nuodėmės vergijos. Reikia naujo Mozės. Kiek tu giliai turi nugrimzti, kad išgirstum ir suprastum, ką tau pranašas byloja. Ko žiūri tu į turtingus? Ko žiūri tu į galingus? Ko žiūri tu į populiarius? Ko žiūri į tuos kurie turi žemiškų tikslų? Jie visi akli, valdomi aistrų ir demonų. Prisimenate velionį A. Brazauską, dabar dar jo kultą keliate. Jis kalbėjo, kad išliks tik tie kurie tūrės milijonus. Ar jį išgelbėjo tie nedorai gauti milijonai? O, kad jis būtų žinojęs Dievo Žodį būtų žinojęs, kad žmogaus gyvybė nepriklauso nuo jo turto. Jau geriau truputis su dora ir teisingumu, nei perteklius su nelabumu. Kur jo siela dabar? Giliai giliai, karštai karštai, ilgai, oi dar ilgai teks kančių vietoje pabūti, nes kam daug duota iš to daug ir pareikalauta.
