Šioje vietoje per amžius buvo elgetų garbinamas Marijos Sūnus

2011 m. rugsėjo 11 d. Sekmadienis, pagrindinė Šiluvos atlaidų diena.

Šioje vietoje per amžius buvo elgetų garbinamas Marijos Sūnus

Prabudau kai buvo dar tamsu. Iškart per mintis pradėjo eiti Dievo valios apraiška. Tai labai stipri energija po kurios išsibalansuoja visas organizmas, ko pasėkoje prasideda nemiga. Taip buvo per amžius visiems Dievo pranašams. Ačiū Dievui, dabar yra vaistų kurie padeda tokiais atvejais ir išvaduoja nuo įtampos.

Koplyčioje per Mišias Jėzus atsakė į mano klausymą kurį buvau uždavęs. Klausymas paprastas – kaip reikės išgyventi žiemą, kai tokia situacija, kai nebegali surink reikalingos išmaldos, kad išgyventum žiemą. Jėzus patarė parašyti laišką į vieną gailestingą organizaciją ir prašyti, kad priimtų žiemai.

Laiškai visai Lietuvos Policijos žiniasklaidos atstovam išsiųsti su SOS prašymu. Jei valdžios išleidžia antikonstitucinius įstatymus pažeidžiančias pagrindinę žmogaus teisę išgyventi, tai gal jie gali būti sąmoningi ir nevykdyti tokių įstatymų ir būti atlaidūs.

Dievas davė mintį, kad atsivesčiau visus elgetas prie Marijos Šventovės ir būt vieningiem ir pakovot už save. Pradėjau šnekinti ubagėlius ir matau, visi įbauginti. Vienos močiutės sako: - tai išveš, o paskui eik dvidešimt kilometrų pėsčiom atgal. Kita sako, - o man žadėjo pensiją nuimti... Vienu žodžiu, net mano draugas Romas manęs nepalaikė šioje ubagų revoliucijoje. Bet buvo dar vienas kolega Antanas, kuris nepabūgo ir sutiko laikytis drauge, kol neišvarys policija. Atsimeldžiau egzortus. Čia praeina daug žmonių, aukoja gerai. Dabar toje vietoje iš kur nuvarė visus elgetas aukas renka Palaimintojo Jurgio Matulaičio bažnyčios remontui ar statyboms. Anksčiau aš remdavau, tarkim vienos plytos auka. Tačiau, kai iš godulystės išvarė elgetas iš jų vietos ir patys atsistojo, nuo amžių, buvusioje elgetų vietoje, aš jų neberemiu. Labi tikslus Evangelijoje Jėzaus pamokymas apie elgetos skatiką – kad ji paaukojo daugiausia iš visų. Tarkime, nuvarius nuo Marijos šventovės elgetas, iš jų kiekvieno atimta po penkiasdešimt litų ir tie pinigai atsidūrė per rinkliavą klebono ar vyskupo kišenėje. Ir taip iš visų elgetų, o jų apie dvidešimt, po penkiasdešimt litų ir taip kasdien. Ir taip išeina, kad didžiausią auką netiesiogiai suaukoja elgetos. Nauja „elgetos skatiko“ interpretacija.

Štai ir „spektaklis“ prasidėjo. Pirmieji prisistatė savanoriai. Du vaikinukai jaunesni už mano sūnų. Pradėjo varyti. Matot, kam vyskupui reikalingas jaunimas ir kaip jis juos auklėja? Padorūs tėvai vaikui paduoda pinigėlį, kad šis įmestų į elgetos kepurę ir taip nuo mažens moko gailestingumo. Sakau jam: - nesiruošiu eiti, kas man tu toks, dink man iš akių, kviesk kleboną ar policiją. Tas čiupt tuoj už mobiliako ir skambina: - Andriau, čia ubagas manęs neklauso ateik čia. Dar jam nebaigus kalbėti prisistato jauna policininkė ir kažkoks policijos rėmėjas. Varo lauk. Sakau, - o kas tu tokia būsi prašau prisistatyti? Pagal policijos statutą pareigūnas privalo prisistatyti ir pateikti savo pareigybę patvirtinanti dokumentą ar ženklelį, o be to kokio įstatymo pagrindu remiantis yra atliekamas toks veiksmas. Ji nieko neturi, neprisistato. Tada sakau iš kur man žinoti, kad tu policininkė, o gal kokia apsimetėlė apsivilkusi liemenę. Tokiu atveju jei neprisistato, sakau, - aš galiu tave pasiųst ant trejų raidžių.

- Ponas, prašau eiti iš čia, - sako jaunoji policininkė, kurios vardo taip ir neteko sužinoti. Visoje ES normaliai policijos pareigūnai turi įsisegę savo tarnautojo numeri, jei netinkamai elgėsi gali apskųsti ir jie skyriuje žino kas taip elgėsi. O čia palaida bala, o ne policijaǃ Sakau jai: - aš ne ponas, o ubagas, Dievas yra Ponas ir Marija yra Ponia. Tuoj, vos ne tekinas atlekia kažkoks kunigas: - Prašau iš čia išeitǃ Klausiu jo: - o kas tu toks būsi? Sako, - aš rektorius. Sakau, - aš tavęs nepažįstu, o kodėl nevykdai Dievo valios? Ką Jėzus liepė apaštalams? - Jūs duokite jiems duonos, o tu elgies priešingai - atimi iš elgetos duoną. Tai pakišu jam kepurėlę ir sakau įdėk duonos nors trupinėlį. Ir jam primenu Jėzaus žodžius: „Ką padarėt vienam iš šitų mažiausių mano brolių man padarėt“. Čiupt, čiupt už kišenių ir tada jis ima mane žegnot. - O dabar tu elgies, kaip kunigas ir kaip rektorius, sakau jam ir „laiminamas“ irgi persižegnoju. Ir štai į pagalbą atskuba jau vakar mane išvaręs Raseinių policijos pareigūnas, jei neklystu Kęstutis su savo kolega. Tiesa, dar truputį ir patriukšmavau garsiai sušukęs ant visos Šiluvos:

- Šioje vietoje per amžius elgetų buvo garbinamas Marijos Sūnusǃ

Buvo ir pauzių kuriu metu aš garsiai meldžiausi „Avė Marija“. Ir taip dviejų „angelų sargų“ už parankių buvau per visą Jono Pauliaus II gatvę iškilmingai nuvestas į 15 numeriu pažymėtą “savo” vietą. Eidami dar pasikalbėjome. Jų paklausiau: - gal jie gali mane suareštuoti ir uždaryti už grotų iki pavasario? Atsakė, kad jie to negali. Ką gi, paskutinė viltis peržiemoti kokiu nors būdu Lietuvoje išblėso. Ką gi, savo Tėviškėje pranašu nebūsi. Kalinys dar turi savo teises: į šiltą kambarį, į maistą, į guolį ir t.t. Vakar policininkų klausiau, - ar elgeta žmogus? Šiandien į tą klausymą buvo akivaizdžiai atsakyta – neturi pinigų, esi elgeta ir dvėsk, kaip tarakonas. Štai, ką daro iš žmogaus ir iš Lietuvos ES pinigaiǃ

Taip ir neteko išbandyti Šv. Dvasios dovanos – rankų dovanos. Aš tikiu, kad Dievui nėra negalimų dalykų. Gal kokioje kitoje šalyje bus suteikta proga pradėti Dievo darbus. Kiek sergančiu Aids, vėžių, priklausomybių ir kitomis ligomis laukia Dievo rankų prisilietimo. Nieko nuostabaus – juk Jėzus taip pat savo tėviškėje nepadarė nei vieno stebuklo.

2011 m. rugsėjo 12 d. Klebono nuvarymas

Naktis sapninga. Skrendu šiuolaikiniu laineriu kuris nusileidžia žinomame Europos mieste. Aš dar neskubu išlipti iš lėktuvo ir lėktuvas vėl pradeda skrydį. Užtikrintai ir galingai vingiuoja į pakilimo taką. Pripuolu prie durų, o ten duryse mygtukas. Paspaudžiu ir durys atsiveria. Greitis nėra labai didelis iššoku lauk. Keliauju per miestą. Gatvėje groja gatvės muzikantas ir dainuoja rusiškai. Groja styginiu instrumentu panašiu į gitarą, tačiau be grifo padalų. Kita ranka valdo irgi tarsi virbalinį styginį instrumentą. Esmė muzikoje, Ji tokia graži. Kaip tai gali būti, kad sapne taip aiškiai girdi negirdėtą nuostabią muziką? Taip, tai Dievo malonėǃ

Šiandien vėl meldžiausi prie koplyčios ir bandė išvaryti klebonas Erastas Murauskas. Aš jo paklausiau: - Kokią tu turi teisę mane iš čia išvaryti? Tu dar net į kunigus nebuvai įšventintas, kai čia meldžiausi prie koplyčios ir tai yra knygoje parašyta („Brolių Kelias“). Po to pakėliau balsą ir garsiai sušukau:  - Čia per amžius, šioje vietoje, elgetų buvo garbinamas Marijos Sūnus. Klebonas pamatęs, kad kyla triukšmas pagalvojo, kad tai piktasis per mane rėkia, tuoj uždėjo rankas ir pradėjo melstis. Man tai labai patiko toks elgesys ir peržegnojęs skubiai nuėjo. Meldžiausi tol kol neatėjo varyti policija. Išsiaiškinau tiksliai, kad toje vietoje kur su stendu renkamos aukos kažkokios bažnyčios remontui ar statyboms yra klebono interesai, nes vakare tą stendą išmontavo ir moteriškei rinkusiai tas aukas padėjo Šiluvos zakristijonas. Aišku kaip dieną – elgetos buvo išvaryti, kad nebūtų konkurencijos rinkliavoje šiam stendą pasistačiusiai rinkėjai. Aš dar pasakiau: - Ar ji rinkdama aukas elgetų vietoje neturi malkų žiemai, gal be šių aukų nebus pastatyta bažnyčia? Ir taip reiškia: - elgetos nėra žmonės, jie yra šiukšlės, kurias reikia išnaikinti kaip parazitus, kad visi pinigai patektų klebonui ir vyskupui. „Qvo vadis Mater Eclesiae?“ (Kur eini Motina Bažnyčia?) Dabar jau aišku kokia vyskupo širdis – akmuo ir tas gailestingesnis, kai Jėzus puolė ant jo šis įdubo, kad Viešpats nesusižeistų.

Pavakarėje pakalbėjau su kita moteriške taip pat besielgetaujančia prie kapinių šalia koplyčios ir ją klebonas bandė išvaryti ir pažadėjo, kad ateis su policija. Bet ši gudri tai pradėjo sakyti, kad nevaryk klebonėli jau atlaidai baigiasi...

Su policija daug nesiginčijau tik nuskaičiau moralą apie tai kaip dera prisistatyti pareigūnui ir kokiu pagrindu reikia pateikti reikalavimus. Sakiau, kad juos auklėsiu kiekvieną dieną. O Dievulis per pagrindines vidurdienio Mišias, (Policininkų Diena), kad davė tokį smarkų  lietų, kad suprastu, kad negalima skriausti elgetų, tačiau ar kas iš jų tai suprato? Varguǃ

Antradienis, 2011 m. rugsėjo 13 d. Šiandien vėl ryte meldžiausi prie kapinių. Šį kartą klebonas praėjo, aš tik linktelėjau galvą. Po to prisistatė seniūnas ir liepė eiti į tas vietas gatvės gale. Kilo triukšmas. Sakė, kad pakvies policija. Skambino ir kvietėsi policiją. Pasakiau, kad esi pats nedoras žmogus ir tave patį reikia su policija suareštuoti. Aš pats gyvenau Šiluvoje praeitais metais ir vienas iš pirmųjų buvau išsipirkti vietos, nes manęs paprašė pažįstama. Seniūno sekretorė vis liepdavo laukti seniūno, o jo kaip nepataikydavau, taip nepataikydavau. Pasirodo tuo tikslu, kad asmeniškai susitarčiau su seniūnu ir "susitarčiau" dėl geresnės vietos. - Ir taip pat pažeidi įstatymus, nes ūkininkam yra prekybos vietos nemokamos, tu juos apmokestini. Tada jis klausia, o ką aš amokęstinau? Sakau, -   įrodysiu teisme. Tačiau matau, kaip jis stengiasi išgauti pavardę ir pasakiau – Jadvygą Balvočiūtę, ūkininkę prekiaujančia arbatomis. (Juk aš pats tas vietas išpirkau, nors buvau pats pirmasis, o vietą gavau tik prie klebono namo). Kadangi buvau vienas iš pirmųjų klientų, o vietas gavau labai toli nuo seniūnijos ir bažnyčios. Tai ir įrodo, kad visos artimesnės vietos buvo, dabartine terminologija tariant – "supainiojo viešuosius ir privačius interesus". Po to prisistatė policija. Dar viena išmintinga močiutė bandė pakalbėti ir su seniūnu ir su manim, sakydama man, kad aš melsčiausi, o seniūnui, kad nevarytų. Seniūnas, kuris butų jai į sūnus tikęs, pradėjo jai sakyti, kad reikia įvesti tvarką ir taip yra nutarta Raseinių miesto savivaldybėje. Atlaidai tai ir yra tokia palaiminga galimybė, tačiau užkietėjusiai širdžiai to nepasakysi. Aš kiaurai mačiau jo sielos stovį ir tvirtinu – užkietėjusi siela.  Su policija nesiginčijau ir tik vėl priminiau, kad reikia laikytis darbo etiketo.  Grįžau, eilinį kartą išvarytas, giedodamas: „Tu Marija gelbėk mus, meldžiame skubėki, mūsų neapleisk varguos ir kovoj padėki, Dievui teesie garbė amžinoji... Ką gi užvakar išvarė rektorius su policijos pagalba, vakar klebonas su policijos pagalba, šiandien seniūnas su policijos pagalba, betrūksta, kad pats metropolitas Tamkevičius išvarytu su policijos pagalba. Na, o klebonas šiandien atėmė iš elgetos močiutės, taip pat nepaklusnios, kuri sėdėjo prie kapinių jos kėdutę ir nusinešė. Iki kiek gali žmogus tapti menkysta, kai užvaldo godulystės demonas belieka tik stebėtis?ǃ

Teko pasikalbėti su Kauniete Jurgio Matulaičio parapijos atstove, tai ji pasakė, kad prie tos bažnyčios kurios statyboms renka aukas, net darbai nevyksta, nei vieno darbininko. Taip ir dar kartą patvirtino, kad elgetos nuvaryti nuo Marijos Apsireiškimo koplyčios dėlei vyskupo godulystės, kad elgetos nebūtų konkurentai.

Kažkoks užkietėjęs "skaudulys" – kuo jie susiję? - Policija, Raseinių valdžia, Seniūnas ir Kauno Metropolitas, kažkas labai negražaus ir nuodėmingo. Tačiau pirmu smuiku griežia šiame kvartete Kauno Metropolitas Sigitas Tamkevičius – vargšų, elgetų nekentėjasǃ Metropolitas viršijo įgaliojimus ir pradėjo įtakoti valdžias, kad jam priimtu palankius sprendimus, o policija juos įvykdytų. Tam yra tik vienas žodis – sužvėrėjoǃ Kaip jau nusibodo tos jo erezijos skelbiamos net per Marijos radiją: – "O prie Šventų Mišių Aukos jūs galite prisidėti savo pinigais". Apie tas erezijas jau buvau kalbėjęs ir jo ekscelencijai vyskupui Juozui Tunaičiui, deja, išklausė ir tuo pasibaigė, nes ir vyskupų konferencijoje pirmu smuiku griežia jo ekscelencija Kauno vyskupas Sigitas Tamkevičius. Jo dėka man buvo visi keliai uždaryti į kunigystę, jo dėka buvo uždegta raudona šviesa, kad negalėčiau dirbti su priklausomybę turinčiais žmonėmis, Jo dėka buvo užkirsti keliai prisijungti prie piligrimų žygiuojančiu Gintaro komandoje ir dar tik vienas Dievas težino kiek netiesiogiai buvo man užtvertas kordonas daryti Dievo darbus. Tačiau viskas išeina į gerą mylintiems Dievą jo valia pašauktiemsǃ